Kas yra Matcha ir kodėl ji tapo tokia populiari

Matcha (抹茶) – samurajų laikus menanti, vienuolių atrasta, kadaise buvusi prieinama tik didikų luomui, šiandien atkeliauja ant mūsų stalo kaip energijos, budrumo ir ramaus džiaugsmo suteikiantis gėrimas.

Japonų kalba „mat“ („matsu“) reiškia „trinta“, o „cha“ – „arbata“, tad pažodžiui verčiant „matcha“ yra trinta arbata.

Matcha (mačia) gaminama iš to paties augalo kaip ir visos kitos arbatos – kininio arbatkrūmio „Camelia sinensis“. Tačiau jos auginimas ir apdorojimas labai skiriasi nuo kitų arbatų rūšių. 3–4 savaitės prieš derliaus nuėmimą arbatmedžių krūmai apdengiami tamsia danga, kad nepatektų tiesioginiai saulės spinduliai. Augdami šešėlyje augalai intensyviai gamina chlorofilą, L-teaniną, todėl mačia įgauna ryškią žalią spalvą ir umamio skonį. Nuskinti arbatos lapeliai iš karto vežami apdoroti. Pirmiausia garais sustabdoma oksidacija – tai leidžia išsaugoti lapelių spalvą ir naudingąsias maistines medžiagas. Toliau lapeliai džiovinami, o vėliau praleidžiami per specialią įrangą, kuri pašalina visus lapo stiebelius ir gysleles. Galiausiai lapai su rankinėmis ar automatizuotomis akmens girnomis sumalami į labai smulkius miltelius.

Matcha arbatos kelias – iš Kinijos į Japoniją

Nors matcha arbatą daugelis sieja su Japonija, iš tikro šios arbatos istorija prieš tūkstančius metų prasidėjo Kinijoje. Vienuolių budistai pirmą kartą pabandę sumalti žaliąją arbatą į miltelius pastebėjo, kad ją geriant nurimstama, tačiau mąstymas išlieka susitelkęs, aštrus. Todėl matcha imta vartoti dvasinės praktikos, susikaupimo ir meditacijų metu.

XII amžiuje vienas iš Zen pradininkų, lankydamasis Kinijoje, parsivežė arbatos sėklų namo į Japoniją. XIV–XVI amžiuje matcha tapo statuso simboliu samurajų luome.

Maždaug tuo metu arbatos gėrimo ceremonija vystėsi kaip dvasinė ir estetinė praktika. Visų socialinių sluoksnių žmonės, kaip lygūs su lygiais, galėjo susirinkti mažuose arbatos nameliuose, kuriuose šeimininkai ruošė matcha dubenėliuose ir patiekdavo svečiams gerti. Nuo tų laikų žalioji arbata matcha užima labai garbingą vietą Japonijos kultūroje.

Ir tik visai neseniai matcha audra užklupo likusį pasaulį.

 

Kodėl matcha tapo tokia populiari

Apie žaliųjų miltelių naudą sveikatai garsiau imta kalbėti tik po 2015 m. – socialinės erdvės „Instagram“ galimybės šią arbatą padarė dar populiaresnę nei bet kada anksčiau. Pasauliniai prekių ženklai „Starbucks“, „Walmart“ bei kiti aktyviai reklamavo matcha ir jos naudą sveikatai. Todėl, net jei ir nebuvote jos ragavę iki šiol, greičiausiai esate ją matę ar apie ją girdėjote.

Pradėta vartoti tradicinių arbatos ceremonijų metu, ši arbata neseniai išplito ir kaip priedas maisto gamyboje (saldumynams, ledams, šokoladui, kepiniams).

Visgi matcha nėra tik šių dienų ekstravagantiškai sugriaudėjusi tendencija. Nors labiau matoma ir giriama dabar, ji per amžius buvo branginama būtent dėl savo teigiamo poveikio ir vertingų savybių.

Skirtingai nei geriant įprastą arbatą, matcha milteliai taip pat suvartojami, todėl gauname daugiau antioksidantų. Mačios arbatoje yra L-teanino – unikalios amino rūgšties, kuri yra natūraliai randama tik arbatos lapuose. L-teaninas yra pagrindinis komponentas, atsakingas už žaliosios arbatos pikantišką skonį ir atpalaiduojantį poveikį.

Kai kam matcha arbata yra net tapusi sveiku kavos pakaitalu. Ji yra patraukli alternatyva įvairiems gėrimams su kofeinu, kurie padeda išlaikyti produktyvumą bei energingumą.

Matcha mėgiama dar ir todėl, kad, be tradicinio būdo, ja galima mėgautis ir kitaip: gerti gryną sportuojant, užsipilti termose ir mėgautis vaikščiojant po mišką, gurkšnoti darbo pertraukėlių metu, paskaninti medumi, keliais lašeliais citrinos sulčių ar gerti su pienu (geriau augaliniu).

Ši ypatinga arbata puikiai tinka, kai norisi pabūti su savimi, išgirsti savo mintis, sustoti tarp dienos darbų. Tačiau ji taip pat gali būti ir kiekvieno aktyvios gyvensenos dalimi, kai reikia daugiau energijos ar kai ieškome naujų patirčių kasdienybėje.